Žemo išsilavinimo bedarbiai
Jūs ne vieni!
Taip jaučiasi net apie 50 000 Lietuvos gyventojų, kurie neturi darbo bei aukštojo neuniversitetinio arba koleginio išsilavinimo.
Darbo neturintys asmenys tampa nematomi dėl nepakankamo išsilavinimo ir žemo finansinio raštingumo. Šiai grupei priklauso apie 2,5 proc. Lietuvos gyventojų.
- Jie galimai dažniau atsiduria šešėlinėje ekonomikoje ir gauna mažesnes pajamas, netenka prieigos prie reikiamų finansinių paslaugų,
- Turi motyvacijos keistis, tačiau žemas išsilavinimas ir finansinis raštingumas trukdo siekti tikslų,
- Mąstymas ir pasaulėžiūra pakankamai neigiami, reikia išorinio postūmio,
- Neužtikrintumas dėl ateities turi įtakos kasdienių sprendimų kokybei, sveikatai ir santykiams, todėl susidaro tarsi užburtas ratas, kurio nutraukti neišeina.
Kokie iššūkiai kyla?
- Disponuojamų pajamų trūkumas
- Negatyvi mąstysena
- Prieigos prie finansinių paslaugų trūkumas
- Išsilavinimo trūkumas
- Nepasitikėjimas socialinėmis garantijomis
- Finansinio raštingumo trūkumas
KOKIE BŪTŲ GALIMI SPRENDIMAI?
Nevyriausybinių organizacijų tinklo stiprinimas
Valstybinės įstaigos kol kas nesidalija informacija su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios turėtų būti jų partnerės ir dirbti kartu, siekiant atskirti besidubliuojančius klientus ir atrasti tuos, kuriems tikrai reikia pagalbos.
Asistentų sistema
Įvairių socialinių sričių specialistai galėtų bedarbiams padėti parašyti CV, kartu dalyvauti darbo pokalbiuose, skambinti ir suderinti susitikimus, ir kitaip padėti lengviau vėl įsilieti į darbo rinką.
Socialinių įgūdžių mokymai
Išmokyti, kaip gyventi gaunant nedidelį atlyginimą, kaip susidėlioti savo darbotvarkę, išvengti žalingų įpročių, pateikti save darbdaviams ir t.t.
Finansinio raštingumo didinimas
Gali būti parengtos savarankiško mokymosi programos, skirtos naudotis internete, papildytos įgūdžių testais ir asmeninėmis rekomendacijomis, kaip pagerinti savo kasdienių išlaidų valdymą, finansų planavimą, kaip efektyviau pasinaudoti prieinamomis socialinėmis garantijomis. Baigę finansinio raštingumo mokymus ir išlaikę testus galėtų pretenduoti į individualias konsultacijas asmeninių finansų klausimais. Galėtų būti sukurta programa, kuri padėtų stebėti jų pažangą ir jiems padėti. Socialinių garantijų sistema, LR Užimtumo tarnybos paslaugos taip pat galėtų būti susietos su tokių testų rezultatais. Taip pat tai atliepia ir tarpinstitucinį „Visuomenės finansinio švietimo planą“, kur tai galėtų būti įgyvendinta tarpinstitucinio bendradarbiavimo principu kaip viena iš priemonių.
Finansinio nerimo mažinimas, emocinės sveikatos gerinimas
Šios grupės asmenys jaučia itin didelį nerimą dėl ateities, depresyvias nuotaikas ir nusivylimą, kas greičiausiai kyla dėl finansinių problemų tiek dėl prarastų pajamų srauto netekus darbo, tiek ir dėl negebėjimo priimti tinkamus finansinius sprendimus. Šios grupės asmenų emocinę būklę pagerinti galėtų finansinė terapija, taikant specifines pagalbos priemones, pvz. finansinių tikslų terapija. Tai gali būti atliekama tiek nuotoliniu būdu, sukuriant specifinę platformą, tiek ir pasitelkiant LR Užimtumo tarnybą, kur nemaža dalis šios grupės asmenų kreipiasi patys.
Paskolų valdymo konsultacijos
Kadangi šiai asmenų grupei kyla nemažų problemų su skolinimusi ir skolos valdymu, reikėtų kreipti pagalbos jiems priemones šia linkme. Privačios finansų institucijos galėtų imtis iniciatyvos ir prisidėti prie šios grupės asmenų švietimo ir konsultavimo paskolų ir jų valdymo klausimu. Galėtų būti parengtas itin paprastas finansinių produktų ar paslaugų gidas, kuris padėtų pasirinkti tinkamus produktus, susitvarkyti su jais, jeigu kyla problemos su mokėjimais, nurodant galimybes jiems konsultuotis ar ieškoti informacijos patiems.
Norite padėti inicijuoti pokyčius ir imtis kurio nors sprendimo įgyvendinimo?
Turite kitų pasiūlymų? O gal tiesiog sutinkate, kad kažkuris sprendimas tikrai būtų veiksmingas ar aktualus?
Susisiekite su mumis!